- plonybė
- plonýbė sf. (1), plonỹbė (2) NdŽ
1. didelis plonumas: Tai plonýbė medžiagikės, baimės! Krš. Ir plonýbė drobės nematyta! Ds. Šitokia plonýbė, ir išausk! Ut.
2. didelis laibumas: Sudžiūvo, o rankų ten plonýbė! Krš. Kas siūlų plonýbė pančekoms! KlvrŽ. Kad mama baisiai plonai verpi. – Kokia čia plonýbė! Rm.
3. plonas drabužis: Vyrai blizguliavo mėlynais kaškietais, kirto akis milais, dryžuotais ir languotais, kitas jau ir pirktinėm plonybėm pasimovęs J.Balt.
◊ liežùvio plonýbė mokėjimas maloniai, saldžiai kalbėti: Anos liežùvio plonýbė neišpasakyta Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.